Pradedantiesiems

       Ledo ritulys – viena žinomiausių ir mėgstamiausių sporto šakų pasaulyje, kurios populiarumas Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga (ypač ši sporto šaka paplitusi tokiose šalyse kaip Kanada, JAV, Rusija, Latvija, Čekija, Švedija ir Suomija).

       Lietuvos ledo ritulio Federacija, o dabar „Lietuvos nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga“ organizuoja vaikų ir jaunimo čempionatus, atveriančius jauniesiems ritulininkams kelią į mūsų šalies rinktinę.

       Pastaruoju metu Lietuvoje gerėja sąlygos ledo ritulio mėgėjams, pradedant nuo 2000-ųjų metų šalyje pradėjo veikti 7 ledo arenos su dirbtine ledo danga.

       Ledo ritulys – tai komandinė sporto šaka, kuri reikalauja greitumo, ištvermingumo, reakcijos, atkaklumo, fiziškai bei dvasiškai lavinanti jaunąjį organizmą, nuo mažens skiepijanti norą laimėti, mokėjimą bendrauti, būti komunikabiliam.

       Ledo ritulys pats greičiausias iš visų žaidybinių sporto šakų: žaidėjų greitis kartais siekia 30 km/val, o ritulio skrydžio greitis siekia 193 km/val.

Kuo ledo ritulys geresnis lyginant su kitomis sporto šakomis?

Nei vienoje kitoje sporto šakoje Jus nerasite visus 6 žemiau išvardintus punktus vienu metu:

1.  ledo ritulys – tai žaidimas, o vaikams reikia žaidimų (pradėjus sportuoti, labai mažai vaikų meta šį sportą, nes tai įdomu ir  azartiška);

2.  puikus įvairiapusis fizinis pasiruošimas (žaidžiant ledo ritulį, dalyvauja visos žmogaus kūno raumenų grupės);

3.   komandinis žaidimas (vaikas nuo mažens pripranta būti kolektyvo dalimi, jausti atsakomybę už savo komandą);

4.   žaidimas vyksta ant ledo, tokiu būdu vaikas nuo vaikystės yra grūdinamas (vaikai užsiimantys ledo rituliu daugiau  2 metų beveik neserga peršalimo ligomis arba serga lengva forma);

5.   pradėti užsiėmimus galima jau nuo 4-ų metų;

6.   ledo ritulį gali žaisti tiek berniukai, tiek  ir mergaitės (mergaitės gali žaisti dviem metais už jas jaunesnių berniukų  komandose).

Dažnai užduodami klausimai:

1. Klausimas:  Ledo ritulys žiaurus sportas, ten mušasi, nuolat kraujas bei išmušti dantys.

Atsakymas: Profesionalus ledo ritulys – tai brutalus kontaktinis žaidimas, skirtas žiurovams. Tai pasirodymas, o visos muštinės – šio pasirodimo dalis. Ir visgi  visame pasaulyje žaidžiami tūkstančiai  ledo ritulio žaidimų per dieną, o mušasi tik viename-kitame. Natūralu, kad informacija apie muštines patenka į internetą bei televiziją, ir tokiu būdu susidaro įspūdis, kad ledo ritulys neatsiejamas nuo muštinių. Vaikų ledo ritulys turi keletą esminių skirtumų nuo suaugusiųjų žaidimo:

  • Visų pirmą, vaikams iki 14-os metų draudžiama žaisti „į kūną“, t.y. draudžiami visi jėgos veiksmai;
  • Antrą, vaikų iki 18-os metų veidas pilnai uždengtas apsauginėmis šalmo grotelėmis, ir netgi jei pas vyresnius (16-18 metų) vaikus ir vyksta susistumdimai, tai yra ne daugiau kaip jaunatviškas pasipuikiavimas, savęs įtvirtinimo elementas, kuris nesukelia nei traumų, nei išmuštų dantų.  Tuo labiau, ledo ritulio apranga ganėtinai  stipriai suvaržo žaidėjų judėsius kovinių smūgių prasme (jos proektavimo paskirtis – visiškai skirtingi judėsiai), o tai, vėlgi, neleidžia atlikti stipraus kovinio smūgio susistumdimo metu.  Kaip bebūtų, netgi ir  ledo ritulio muštinėse yra savo kodeksas.   Profesionalai mušasi  atsižvelgiant į tam tikrus kanonus, kuriuos niekas nepažeidžia. Tai yra dar vaikystėje įsisąmonintas auklėjimo elementas (taip, pavyzdžiui, puolėjas arba gynėjas niekada nepradės muštinių su vartininku, netgi jeigu vartininkas jam smogs, jis niekada jam neduos atgal, jis gali pasirinkti sau kitą taikinį iš priešininkų komandos žaidėjų, bet ne vartininką).

2. Klausimas:  Aukštas traumatizmas.

Atsakymas:  Traumatizmas ledo ritulyje ne aukštesnis, negu kokioje kitoje sporto šakoje. Nedera pamiršti, kad visi žaidėjai žaidžia su specialia ledo ritulio amunicija, kuri gana gerai apsaugo nuo traumų ir susižeidimų. Traumos, žinoma, yra, bet jos atsiranda vėliau, apie 14-15 metus, kai vaikų greičiai išauga beveik iki suaugusiųjų lygio, bet kaulai (skeletas) dar nepakankamai sustiprėjo. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad traumos netgi šiame amžiuje – gana retas reiškinys.

3. Klausimas:  Kaip  mes galime pradėti, kai bendramečiai treniruojasi jau 2 metus ir čiuožia labai greitai, o mūsų vaikas ir ant pačiūžų dar stovėti nemoka?

Atsakymas: Pradėti žaisti ledo ritulį nėra per vėlai (netgi ir žiūrint iš būsimojo profesionalaus parengimo pozicijos) ir 11 metų, ypač jeigu vaikas atėjo iš kitos sporto šakos ir turi gerą fizinį pasiruošimą. Netgi pradėjus 14-15 metų, jaunuolis įgys gerą  fizinį pasirengimą ir  tvirtą sportinį sudėjimą, kas be abėjo teigiamai paveiks jo tolimesnį gyvenimą.   Neverta pamiršti, kad ledo ritulys – tai žaidimas, o žaidimas tai visada azartas. Tuo labiau, tėvai visada suinteresuoti atitraukti vaiką nuo žalingos gatvės įtakos, kur yra tikimybė, kad draugai ar abėjotini pažistami jam pasiūlys parūkyti ir išgerti.  Vaikai – tarsi plastelinas, kuriam mes galime suteikti praktiškai bet kokią formą, jeigu tik tuo užsiminėsime. Plastelino kietumas ir spalva gali skirtis tiek, kiek skirtingi gali būti vaikų charakteriai bei jų fizinės galimybės, bet tai visai nereiškia, kad tėvai turi palikti įvykius savieigai ir nesuteikti vaikui galimybių save realizuoti. Todėl bendras trenerių ir tėvų darbas gali suteikti vaikui šansus pasivyti bendramečius, ir netgi tuos, kurie pradėjo treniruotis prieš vienerius ar netgi dviejus metus. Mūsų mokyklos istorijoje yra tokių pavyzdžių.

4. Klausimas:  Mūsų mergaitė nori žaisti ledo ritulį, bet mes - prieš, nes tai ne moterų sporto šaka.

Atsakymas: Šiuolaikiniame pasaulyje dauguma sporto šakų nėra griežtai priskiriama vyryško ar moteriško sporto kategorijai. Moterys kilnuoja svarmenis, kovoja ant tatamio, mušasi, jau nuo senų laikų žaidžia tinklinį, gandbolą ir krepšinį, o dabar jau ir futbolą, ir ledo ritulį.  Ir jei moterų boksas ar moterų sunkioji atletika – gana ginčytinas klausimas, tai futbolas ar ledo ritulys – visai normalus reiškinys. Nereikia pamiršti, kad ledo ritulys – tai žaidimas, o kiekvienas žaidimas reikalingas vaikams, tiek berniukams, tiek mergaitėms. Žaidžiant vaikai lavina savo fizinius sugebėjimus ir gauna pozityvią psichologinę įkrovą. Ta teigiamų emocijų gausa, kurią suteikia žaidybinės sporto šakos, padėda vaikams pajusti gyvenimo pilnatvę. Todėl nieko blogo moterų ledo ritulyje nėra. Praktiniu požiūriu viskas klostosi netgi žymiai palankiau, kadangi moterų ledo ritulyje konkurencija yra mažesne, nei tarp vyrų, taigi yra lengviau pasiekti sportinį olimpą. Pagal vaikų ledo ritulio taisykles mergaitėms leidžiama žaisti dviem metais jaunesnių berniukų komandose, ir atsižvelgiant į tai, kad iki 12-13 metų fizinės mergaičių ir berniukų jėgos yra daugmaž vienodos, mergaitės turi neblogas galimybes būti tiek savo komandų, tiek ir čempionatų lyderėmis. O tai, sutikit, teigiamai veikia mergaičių psichologinį auklėjimą. Nereikia toli ėiti pavyzdžių... Užtenka pažiūrėti į Latvijos bei Kaliningrado komandas. Anot Ventspilio ledo ritulio trenerio, 2001 metų komandoje –  žaidžia 8 mergaitės.

      

Klaipėdoje veikia dvi ledo ritulio mokyklos. Kodėl būtent „SKATAS“?

1. Skatas dirba jau 4 metus ir kolektyvas sukaupė nemažą darbo su vaikais patirtį, kiek pačių treniruočių procese, tiek ir dalyvaujant varžybose (už „Skato“ žaidėjų bei trenerių pečių – keturi Lietuvos čempionatai, ledo ritulio turnyrai Lietvoje, Švedijoje, Rusijoje, Baltarusijoje bei Latvijoje).

2. Į „Skato“ trenerių sudėtį įėina vartininkų treneris, ką gali sau leisti ne kiekviena netgi profesionali suaugusiųjų komanda. (Kokia stipri žaidėjų komanda bebūtų, bet vartininkas yra jos paskutinis bastionas. Ne veltui vartininkas prilygsta pusei komandos, ir nors  komandos žaidėjai gali įmušti dešimtis įvarčių per žaidimą, tačiau jiems bus be galo sunku laimėti, jeigu pačios komandos vartininkas praleidžia metimus iš aikštelės vidurio. Nekalbant jau apie tai, kad lygių varžovų žaidime vartininko vaidmuo tampa lemiamuoju savo komandos laimėjime).

3. „Skatas“ turi neblogą materialinę bazę. (Šiuo metu turime 5 nuolatinius rėmėjus, padedančius mums išspręsti tokias problemas kaip marškinėlių (treniruotiems ir žaidimams) bei inventoriaus įsigyjimas).  

4. „Skatas“ pilnai apmoka vartininko ekipiruotės įsigyjimą. (Vartininko apranga kainuoja 3-4 kartus brangiau už žaidėjo aprangą, ir tėvai ne visada turi galimybę ją įsigyti, todėl mūsų mokykla perka visą vartininko amuniciją).

5. „Skatas“ turi nuosavą transportą. (Tai svarbus faktorius. Vienos komandos varžybų skaičius per sezoną gali siekti 60-70, vidutiniškai pusė iš kurių tenka išvykimams į kitus miestus, ką lydi nemenkos išlaidos transporto nuomai. Mūsų mokykla turi nuosavą mikroautobusą, taigi transporto nuomos išlaidos nebekelia tėveliams galvos skausmo).